Pragula, dar vadinama „pragula“, yra audinių pažeidimas ir nekrozė, kurią sukelia ilgalaikis vietinių audinių suspaudimas, kraujotakos sutrikimai, ilgalaikė išemija, hipoksija ir nepakankama mityba. Pati pragula nėra pirminė liga, dažniausiai tai yra kitų pirminių ligų, kurios nebuvo tinkamai gydomos, komplikacija. Atsiradus pragulai, ji ne tik padidina paciento skausmą ir pailgina reabilitacijos laiką, bet ir sunkiais atvejais sukelia infekcijos antrinę sepsį ir netgi kelia pavojų gyvybei. Pragula dažnai atsiranda ilgai gulinčių pacientų kaulų ataugose, pavyzdžiui, kryžkaulyje, stuburo slankstelių kūno dygyje, pakaušio gumburėlyje, mentėje, klubakaulyje, vidiniame ir išoriniame kutulyje, kulne ir kt. Įprasti kvalifikuoti slaugos metodai yra šie.
Pragulų prevencijos raktas – pašalinti jų priežastis. Todėl reikia stebėti, vartyti, šveisti, masažuoti, dažnai valyti ir keisti bei pakankamai maitintis.
1. Palaikykite lovos skyrių švarų ir tvarkingą, kad drėgmė nedirgintų paciento drabužių, lovų ir patalynės. Paklodės turi būti švarios, sausos ir be šiukšlių; laiku keiskite užterštus drabužius: neleiskite pacientui gulėti tiesiai ant guminės paklodės ar plastikinio audinio; vaikai turėtų dažnai keisti sauskelnes. Pacientams, sergantiems šlapimo nelaikymu, ypatingą dėmesį reikia skirti odos apsaugai ir paklodžių džiovinimui, kad būtų sumažintas vietinis odos dirginimas. Nenaudokite porcelianinių pisuarų, kad išvengtumėte įbrėžimų ar odos įbrėžimų. Reguliariai nuvalykite save šiltu vandeniu arba masažuokite karštu vandeniu. Po tuštinimosi laiku juos nuplaukite ir nusausinkite. Galite patepti aliejumi arba naudoti dygliuotųjų šilumos miltelių, kad sugertumėte drėgmę ir sumažintumėte trintį. Vasarą turėtumėte būti atsargūs.
2. Siekiant išvengti ilgalaikio vietinių audinių suspaudimo, lovoje gulinčius pacientus reikia skatinti ir padėti jiems dažnai keisti kūno padėtį. Paprastai juos reikia vartyti kas 2 valandas, ne daugiau kaip 4 valandas. Jei reikia, jie turėtų vartytis kas valandą. Kad išvengtumėte odos įbrėžimų, padedant vartyti, venkite tempti, traukti, stumti ir pan. Spaudimui jautriose vietose išsikišusias kaulų dalis galima paminkštinti vandens pagalvėlėmis, oro žiedais, kempinės pagalvėlėmis arba minkštomis pagalvėlėmis. Pacientams, kurie naudoja gipso tvarsčius, įtvarus ir tempimo priemones, pagalvėlė turėtų būti plokščia ir vidutiniškai minkšta.
3. Skatinkite vietinę kraujotaką. Pacientams, linkusiems į pragulas, dažnai tikrinkite suspaustos odos būklę, vonią nuvalykite šiltu vandeniu ir vietiniu masažu arba infraraudonaisiais spinduliais. Jei oda spaudžiamoje vietoje parausta, apverskite delną ir įmerkite į jį šiek tiek 50 % etanolio arba lubrikanto, o tada įpilkite šiek tiek į delną. Masažui atlikti naudokite delno raumenis, kad jie priglustų prie spaudžiamos odos. Masažo stiprumas keičiasi nuo lengvo iki sunkaus, nuo sunkaus iki silpno, kiekvieną kartą 10–15 minučių. Taip pat galite masažuoti elektriniu masažuokliu. Tiems, kurie yra alergiški alkoholiui, užtepkite jį karštu rankšluosčiu ir įmasažuokite su lubrikantu.
4. Padidinkite maistinių medžiagų suvartojimą. Valgykite maistą, kuriame gausu baltymų, vitaminų, lengvai virškinamą ir cinko, taip pat valgykite daugiau daržovių ir vaisių, kad sustiprintumėte organizmo atsparumą ir audinių atsinaujinimo gebėjimą. Tie, kurie negali valgyti, gali naudoti maitinimą per nosį arba parenteralinę mitybą.
5. Vietiškai užtepkite 0,5 % jodo tinktūros. Pacientui paguldžius į ligoninę, ant pragulų linkusių vietų, tokių kaip ranka, klubakaulis, kryžkaulis, uodegikaulis, ausis, pakaušio gumburėlis, mentė ir kulnas, steriliu vatos tamponėliu, kaskart apvertus, pamirkykite 0,5 % jodo tinktūrą ir išsikišusias pragulų dalis iš centro į išorę patepkite. Išdžiūvus, užtepkite dar kartą.