Japonijos psichiatrijos ligoninėse gydomi pacientai fiziškai suvaržyti daug dažniau nei kitose šalyse, rodo tarptautinė apklausa, o vienas iš pagrindinių jos autorių šią situaciją pavadino „nenormalia“.
Japonijos Kyorin universiteto psichiatrijos profesoriaus Toshio Hasegawos ir jo kolegų bendras tyrimas rodo, kad Japonijoje prie lovų specialiais diržais pririštų pacientų santykis buvo 580 kartų didesnis nei Australijoje ir 270 kartų didesnis nei Jungtinėse Valstijose.
„Išvados dar kartą patvirtino, kad Japonijos psichikos sveikatos įstaigos taiko tam tikrą priežiūrą, kuri labai priklauso nuo fizinio suvaržymo“, – teigė Hasegawa. „Visų pirma, reikėtų pripažinti, kad pacientai yra neįprastai dažnai suvaržyti, palyginti su kitomis valstijomis. Tai neabejotinai reikalauja nuodugniai peržiūrėti, kaip su pacientais elgiamasi Japonijos psichiatrijos centruose.“
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti tarptautiniame psichiatrijos žurnale „Epidemiologija ir psichiatrijos mokslai“.
Japonijos, Jungtinių Valstijų, Australijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai išnagrinėjo kiekvienoje šalyje surinktus 2017 m. duomenis ir palygino pacientų, kasdien fiziškai suvaržytų šių keturių šalių psichiatrijos ligoninėse, skaičių.
Japonijoje kasmet skelbiama informacija apie emocinę sveikatą ir gerovę atskleidė, kad kasdien buvo suvaržytos 98,8 paciento milijonui gyventojų.
Į sąmatą nebuvo įtrauktos demencija sergančių pacientų gydymo įstaigos, nes Japonijos praktika hospitalizuoti tokius pacientus skiriasi nuo kitų šalių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Australijoje prie lovų buvo pririšti 0,17 paciento iš milijono žmonių. Jungtinėse Valstijose šis rodiklis buvo 0,37.
Nors apklausoje nebuvo tiksliai lyginamos tos pačios amžiaus grupės, Japonija pacientų suvaržymo srityje gerokai lenkė Naująją Zelandiją.
Nors Naujojoje Zelandijoje vienam milijonui 15–64 metų amžiaus žmonių teko 0,03 paciento, tarp 20–64 metų amžiaus japonų šis rodiklis buvo 62,3 – daugiau nei 2000 kartų didesnis.
Pacientų suvaržymo dažnumas kiekvienoje apklausoje dalyvavusioje šalyje skirtinguose regionuose skyrėsi.
Japonijoje suvaržymo santykis svyravo nuo 16 iki 244 pacientų, priklausomai nuo prefektūros.
NĖRA ALTERNATYVOS?
Japonijos praktika ilgą laiką varžyti pacientus jau seniai traukia dėmesį.
„Pacientai dažnai fiziškai suvaržyti, nors psichiatrų skaičius, palyginti su kitomis šalimis, nėra toks mažas“, – sakė Hasegawa. „Taip tikriausiai yra todėl, kad psichiatrijos centruose yra daugiau lovų nei kitose šalyse, todėl hospitalizuojama daugiau pacientų.“
Pagal Japonijos psichikos sveikatos ir gerovės įstatymą bei kitus reglamentus, paskirti psichikos sveikatos gydytojai gali imtis pacientų suvaržymo priemonių, jei pastebi, kad pacientai bandys nusižudyti ar susižalos, rodo hiperaktyvumo ir neramumo požymius arba jei nieko nesiimant kyla pavojus paciento gyvybei.
Metodo naudojimas ribojamas, kai nėra kitų priemonių.
Pacientų suvaržymo praktika kritikuojama dėl to, kad atima iš asmenų judėjimo laisvę ir kenkia jų orumui, todėl daugelis medicinos institutų ieško kitų būdų.
Vis dėlto tarp Japonijos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų vyrauja gili tendencija laikyti šį metodą „būtinu saugumui užtikrinti“, nurodant personalo trūkumą medicinos centruose ir kitas priežastis.
Remiantis tų pačių metų birželio pabaigoje atlikta Sveikatos ministerijos apklausa, 2019 m. Japonijos psichiatrijos centruose daugiau nei 10 000 pacientų buvo surišti, kad negalėtų judėti.